Išeini į kelią, nors aplink audra
Drasko tavo sielą dar gyva gėla.
Plauna rūstūs lietūs ašaras sūrias,
Nieks nenumalšina skausmo be tavęs.
Nepaliauja vėjai stūgauti aplink,
Gailią dainą rauda, sukdami aplink.
Vis audra nerimsta, siautėja basa,
Iškankintą širdį pavagia staiga.
Ir nelieka nieko, nieko... tuštuma.
Tavo veidą plauna rūškana audra.