O šią naktį smuikas taip skambėjo
Tarsi bangos tolimam krante.
Ir tas vėjo šnabždesys paliejęs
Taurę vyno, jaudino mane.

Tam sode, prigėrusiam ramybės
Dar ruduo nepaišė sutemų.
Dar rasa žolėj palieka brydę
Kai jauni mes einame kartu

Smuiko stygom, išbarstytom ryto,
Kai aušra tik ruošiasi tekėt.
Vėl jaučiu šį žvilgsnį nusagstytą...
Mums abiems reikėtų praregėt.