Apkabino varlė baltą, trapią leliją,
Nei čia juoktis, nei rėkt...
Tiktai tiek, kad praeinant pro šalį,
Man gražu pažiūrėt.

Nepatiko vėjui toks varlės įžūlumas,
Jis suplojo sparnais,
Išsigandus varlė nušuoliavo,
Žalių lapų delnais.

                *****
Pagalvojo gėlė, kad varlė išprotėjo,
O po to dar ilgai vėjas ją glamonėjo...