Ir vėl naktis.
Nebesulaukiu ryto.
Kažkas baisus
į kambarį įsėlino.
Nebėr žvaigždžių,
nebėr nei skliauto mėlyno,
tik lapų vystančių
per naktį vėl prikrito.
Akis atmerkiu –
vien juoda tamsa.
Užmerkiu jas –
baisu, sunku ir juoda.
Nereikia žodžių man!
Nereik paguodos!

Tiktai kodėl naktis –
Tokia ilga?