Pasaulis už dulkėtų akinių...
Taip daug man visko reik, tik ne žmonių,
Kurių tiesa – standartinėj pakuotėj.
Tiesa, kurios nenoriu aš žinoti.

Bet be akių – beprasmiai akiniai.
Priklauso viens nuo kito reiškiniai:
Molekulės, gyvūnai ir idėjos.
Nuo vėjo – debesis, nuo oro – vėjas.

Priklauso skysčio forma nuo talpos.
Priklauso alkoholikas nuo skysčių.
Ir lemia intonaciją kalbos
Prinokus masė kritinė kiaulysčių.

Asmuo nesugebėjo vienas būti,
Nežiūrint, kad be galo šito troško.
Personažu pavirto drobėj Boscho...

...Ir radosi priklausoma eilutė.

-2009-