A. a. Aldonai R.

Negesinki žiburio – pūgos verpetai
Jau sukas apie tavo pirkią.
Danguje stovi įšalę Grigo Ratai.
Jų provėžose žvaigždės virpa

Ten likę pėdos rudeniu išlytos,
Ten pūgos suka savo gūžtas.
Ateinu kai šiaurūs vėjai plyšta
Ir pavasario ledams sudūžtant.

Įsiklausyk, kaip virš snieginų arimų,
Iš tolių sklinda juodas, šauksmas.
Ateinu aukštom rietuvėm rimų,
Per ilgesį į tavo skausmą.

Tau akyse šviesa šarmoto lango,
Žvelgi į dangaus skliauto vidurį...
Viršum tavęs sniegų gyvatės rangos;
Tiktai neužgesinki žiburio!