Pažvelk pro langą, kas tau matos:
Gal būt lietuviška Atėnė arba ta –
Guvioji Aristofano Lisistrata?..
Pavaikščiosiu po siaurą rėžį – Lietuva!

Nutilęs eklektiškasis Ciceronas,
Su moralinių vertybių socialine prasme.
Tarp skausmų į garbę veržėsi Maironis...
Pavaikščiosiu, nes dirbt nenoriu, ne!

Regėk kaip parceliuojamas peizažas –
Ten akys neužklius už dirvinio armens.
Jau daugel metų ponų saulė grąžos –
Pavaikščiosiu po kylančias gausas akmens.

Pro langą mums Komunos saulė švietė
Ir „Traitè de la lumière“ - René Descart.
Ta išmintis tiktai į kovą kvietė;
Pavaikščiosiu, nors kyla noras pasikart

Vis šmėkščioja sapne afganistanai,
Vaikinai dūstantys ne savame krašte.
O Seimas kuria vaizdą, kad išmano;–
Vienužis vaikščiosiu po dvasine našta.

Ir dar pažvelk. kas po padange matos?..
Kieme gal į mėnulį staugiantis šuva,
Ar patriotas, mušeika Sokratas?..
Pavaikščiosiu po Žemės laiką – Lietuva!