Laikinumas
O, nuo smogo aptemusi saule,
Plastikiniai langai Gedimino pily,
Žurnalistinio popso apgaule,
LSD kvaituly, jaunikaičiai žali!
Viskas virsta į dulkes kas dieną...
Manekenės, atletai į griaučius pavirs...
Kaip ir šiandien svarbi laikraštiena,
Kaip reklamos galia, kaip dangoraižis Sears.
Nėr prasmės tai laikyt, ko kabintis —
Viskas dūla greičiau, nei vaizdai debesų:
Ir jausmai, ir praeinančios mintys
(Nors, atrodo, — tikriausi yra iš visų).
Lipti kopėčiom, trupant skersiniams...
Semti vandenį rėčiu, brandinti viltis...
Duoti priesaikas budoms mediniams
Ir laikytis jų /veltui/ sukandus dantis...
Paukštis, oro pagaudamas srovę,
Nesisavina jos nusinešti lizdan.
O, tvirta laikinumais tikrove,
Duok nors vieną molekulę tvirtą tu man!
Aš ją slėpčiau giliai už krūtinės
Ar erdvėj tarp ausų nuo žmonių ir žvėrių.
Ir prisiekiu aš būt paskutinis,
Kam gyvam prasitaręs, kad lobį turiu.
- - - - - - - - - - - -
Bet išaušta diena ir kabintis
Sutverti mano pirštai jos įsitveria.
Ir įsitveria manosios mintys.
Pro sukąstus dantis protas vėl ištaria:
AŠ!
2007