Vaikystės sakmė
Sugrįžtu vėl į tėviškę —
O koks sodų žydėjimas,
Koks bitelių dūzgimas.
Krykščia antys prie upės, pakrantėj.
O tas baltas švytėjimas,
Tarsi drobės rietimas,
Vis vyniojas, vyniojas į krantą.
Sugrįžtu vėl į tėviškę.
Pabaliuos vien geltonos purienos.
Seka sakmę žali ajerai.
Kad sugrįžtų tos vaikiškos dienos,
Kaip kadaise čia buvo gerai...
Ta vaikystė su kregždžių lizdais,
Žemuogėle raudona delne,
Kleketuojančiais kaimo gandrais,
Taip užbūrė, užbūrė mane.
Vėl išplauksiu sena valtele.
Ajerai žaliom rankom pamos.
Neš srovė vėl Kriaunos upele
Link salos kažkada atrastos...