Dievas išmeta
drebančiais pirštais,
nusiplauna rankas
ir lėtai
atsidūsta.

velnias laukia  
tylėdamas,
pelenais atsikosti,    
iš akiduobių ropščias driežai
ir be perstojo stebi —
kauliuką.

įdomu, kas iškris,
įdomu, kas iškris —
kuždas sielos tarpusavy —
gal beprasmis dūlėjimas,
gal tyla — nesibaigianti.

po velniais!  
negaliu įžiūrėt —
senas angelas keikiasi,
spjaudos ir murma
panosėje —

Viešpatie,
tu žinai,
juk žinai

ir tai veda
iš proto.