Nelaukiami jau paukščiai popieriniai

Kol aš laukiu popierinių paukščių,
Mintys dūsta, joms reikia oro —
Gaivaus ir šalto, tokio nori,
O popieriniai, tie juk bijo aukščio.

Nedrąsiai plevėsuoja mėly, ar matai?
Bet tinka vaikiškoms akims,
Kurios to noro neatims —
Jis geriasi širdin iš lėto, bet tvirtai.

Ir tartum prašosi drąsos ar permainų skaudžių.
Nelaukiami jau paukščiai popieriniai —
Koridoriaus gale riksmai laukiniai,
Per skausmą ašarotą tiktai aš ir girdžiu.
Simuk