Neregėta Lietuva
Tai margumas laukų,
Tai žalumas miškų,
Tai darbštumas lietuviškų rankų —
Mums per daug tų laukų,
Mums per daug tų miškų,
Tebūnie jie prancūzų ar lenkų!
Jau parduodam seses
Ir parduosim žemes —
Per dešimtmetį genai parduoti;
Europa priglaus,
Pripils sočiai alaus
Ir patapsim visi integruoti!
Telekomo nereik
Ir Mažeikių nereik,
Ignalinos nereik elektrinės —
Šovinių bus sriubos,
Bus patrankų mėsos,
Tik nebūki, žmogau, nusiminęs!
Gal poryt, gal net ryt
Mus aljansan varyt
Prezidentas su ponais suskato.
Ne visi alkani,
Ne visi gi nuogi —
Milijardą išmesim ir NATO!
Mums nerūpi laukai,
Mums nerūpi miškai,
Mums ateitį NATO planuoja.
Nenujauti, žmogau,
Tapsime pagaliau
Valstija penkiasdešimt pirmoji!
- - - - - - - - - - - -
Vai tai klydo visi,
Apauti ir basi:
Milijardas buvo kaip svečiuii.
Vakar davėme du —
Atsirado bėdų,
Šiandieną jau prašo ir trečio.
Vėl suglausim ausis —
Apauti ir basi...
Na, pilieti, ko gi vaitoji?
Džiaugtis turim, brolau,
Tapome pagaliau —
„Valstija 51-oji“.
1993–2013