Kas gali būt gražiau už kviečių lauką,
Už varpas, saulei glostyti iškeltas?
Šviesi mintis lengvai su vėju plaukia —
Žmogau žmogau, bus tau pyrago balto.

Dar žalios jos, dar saulė nenudažė,
Dar nenuauksino šilta spalva,
O man ir taip jau pasakiškai gražios —
Visas norėtųsi paliest ranka.

Žaliam glėby žemelę liepa laiko,
Dangus lietaus, kaip įprasta, dosnus,
Dar nekvepia grūdai, dar kepalo neraiko —
Išplaukusiais javais pradžiugintas žmogus.

Kas gali būt brangiau už dosnią žemę,
Už kaimo rimtį, paprastas pirkias?
Jose artojai, žemdirbiai gyvena,
Kad sotūs duona būtume ir mes.