167 (+XXI)
Mano laikas
Pagirtinai atrodo mano Laikas.
Ne šiaip jis pas mane,
kad valandas suktų sunkias:
kur aš — ten jis;
jis ištikimas drobės menui.
Portretą jauno nupiešė lyg senio,
bet kūrinį dar vis kas dieną kantriai taiso —
esą, neišbaigtas,
esą, nepadoru,
kad Giltinei // galėtų // dovanoti.
Kokia jautri širdis, o Laike mano...