plaukiu
rudens valtele
pasroviui

be burių
be inkaro
be - - - - -

tiek čia manęs
ir tebuvo

lyg prašalaitis jaučiausi

dabar viskas pro šalį

      mano motinos metai

      vaikystės ištvinusios baimės
      ir neviltys

      brolio rūdijantis dviratis

      tėvo veidas
      įšalęs į dangų
      dar prieš Pirmąjį Branduolinį

      ir priekaištaujantis balsas
      lyg būtų šalia:

galėjai nors irklą paimti