Kada sutemsta ir tamsa
užgrobia visą visą erdvę,
Šviesos neieškau, jos nėra,
ji miega tavo mintyse,
sapnuoja sniegą.

Kada sutemsta ir tamsa,
tarsi ištrūkus baimė
paniška įsisiurbia į mano
kūną, Drąsa supykusi lyg
kančia pavirsta vėl į nieką.

Kada sutemsta ir tamsa
į langus vakaro pabeldžia,
jis žiūri ilgesingai vis į ją
lyg nematydamas
ir nuodėmes visas atleidžia.