Gimęs rytmečiu lengvas ėjimas,
Lyg daina, kur atskrido iš tolių,
Vaikšto sielose jausmas nerimęs.
Kol žingsnius dar iš naujo kartojam.
Tu sakai, kad per vidurį vaikštom,
Aš manau, kad į antrąją pusę.
Gelia širdis, išėjus į aikštes...
Ir suskumbam atgal — ten, kur mūsų
Žydi sodai, kur bitės suvirpa...
Ten rugpjūtis tik duona pavirsta.