Akademikui Aleksandrui Čyrui

Prie strainos Straujos zylioja karvės,
Brenda vandeniu į salą Nemune,
Šūkauja žydeliai užu Stangės —
Gula žemėn nelaiminga giminė.

Jau nekantriai Pasaulinis beldžias
Ir ilgai lietus švininis žemę plieks...
Pakraščiais Merkinės dzūkai meldžias,
O centre į sinagogą aimanos sulėks.

Virš miestelio fricai bombas draibsto —
Dega vaistinė ir sukriokia arklys...
Kur tu prisiglausi po to gaisro,
Kai ir Pokaris ginkluotas čia atklys?

Ilgas ir gruoblėtas mokslo kelias,
Bet praeiti kantriai juo ir tau reikės.
Pastatysi tvirtą pjedestalą
Ir pasaulis tau žiedus šlovės sudės.

Kils statybos didžios, ir idėjos
Sklidinos naujoviškų žinių tiesos.
Atėjai tu į Saulėtekio alėją
Apgaubtas VISI kaitrios šviesos!
- - - - - - - - - - - - - - - - - -- - - - - - -
Atrajoja karvės, kažkaip vangiai,
Nuganytoje salelėj Nemune.
Liko tik šneka smarkuolės Stangės,
Nebėra ir Jerichono giminės.