Plaikstos vėjy marškiniai gėlėti.
Broli mano, broli, kur esi?
Nežinau, kurioj dangaus žvaigždelėj,
Nežinau, kuriam tu debesy...

Ar šukuoja vėjai tavo plaukus,
Ar nuprausia lietūs tau burnelę?
Grįžk, brolau, nukirpsiu ilgus plaukus,
Grįžk, mama paglostys tau galvelę.

Kodėl buvo lemta tau jaunam numirti,
Kur mergaitė tavo numylėta?
Kam mirtis sušaldė tavo jauną širdį?
Plaikstos  vėjy marškiniai gėlėti...

Šermukšnis prie namų tas pats dar auga.
Lubinai prie Oklių mėlyni.
Ąžuolas seniai tave praaugo.
Tai kodėl namo pareiti negali?...

Plaikstos vėjy marškiniai gėlėti.
Dvidešimt devynis kart gegė kūkavo,
Kur mergaitė tavo numylėta?
Ji ne tavo, ne tavo, ne tavo...

O pašėlusi buvo jaunystė.
Buvo meilė, merginos ir vynas.
Ir kaip lengva juk buvo paslysti,
Kai gyvenimas šitaip svaigino.

Išėjai, bet sugrįžti žadėjai,
Bet negrįžta iš ten, aš žinau...
Rieda ašara, plaikstosi vėjy
Tie gėlėti brolio marškiniai...