Tu nors sapne mus aplankyki, mama,
Ir tyliai mus pašauk vardu.
Aš nežinau, kur gimtas beržas šlama,
Aš neturiu savo tikrų namų...

Tu man pasek prieš miegą pasakėlę,
Ir švelniai man paglostyk plaukus...
Ir verks kamputy su manim vėl lėlės —
Tik jos žinos, kaip aš tavęs kas dieną laukiu...

Tu nors sapne mus aplankyki, mama...
Kodėl, kodėl mažus mus palikai?
Aš nežinau, kur gimtas beržas šlama... —
Miestely vaikšto palikti vaikai...