Aš vėl įsimylėjau savo laimę,
Dabar galiu nevaržomai ją nužudyti.
Ji vėl gyva: tokia, kaip pirmą kartą,
Kai mus prižadino, atskridusi gyvybė.

Aš vėl įsimylėjau savo juoką,
Dabar galiu nevaržomai kvatoti.
Jis toks skardus, kaip ir tada,
Prieš rytą dar tave sapnuojant.

Aš vėl įsimylėjau dangaus veidą,
Apibarstytą ašarų smiltelėmis.
Džiaugiuosi, kad galiu tave matyti
Ir tamsoje, ir ugnyje, ir pasakoj.

Aš vėl įsimylėjau trapią tylą,
Norėčiau rėkti, pertraukti natas.
Ties paskutine valanda, sustoki, laike,
Aš vėl įsimylėjau, sulaikyk mane.