Aplink gili naktis įmigę netgi pelės,
O tu tiksėjimo nežemiško klausai.
Vis tiksi, tiksi ir kažką tau sako,
Lyg tai metus skaičiuoja atvirai.

Iš baimės kūnas pagaugais nueina,
Kažkas toks šaltas praslenka šalia.
O tas tiksėjimas įgauna valios
Ir lenda, braunas sielon palengva.

Dairais aplinkui: sienos tampa mažos,
O laikrodžio nė vieno juk nėra.
Ir tas tiksėjimas kiekvieną naktį
Iš proto veda vėl tave...