Jei žinočiau, kodėl
Miršta drugiai
Naktimis,
Kai slepias balsai
Ir žydėjimas.
Jie virsta košmarais
Pavargusių žemės vaikų,
Bežadžių sienų
Virpėjimu.

Jei žinočiau, kodėl
Rauda drugiai
Vakarais,
Kai dangstosi saulė
Maldomis netikėjimo.
Jie užtvindo gatves
Ir pėdas nuplauna
Klajūnams,
Per dieną tik ėjusiems.

Jei žinočiau, kodėl
Dreba drugiai
Dienomis,
Kai linkstančias galvas
Šaukia žydėjimu.
Jie gūžiasi kumščiuos
Žemės vaikų,
Nugula delnus
Virpėjimu.

Jei žinočiau, kodėl
Bunda drugiai
Tais rytais,
Kai ūkanos
Šaukia klajūnus.
Jie nežino, kodėl
Keliais – nekeliais,
Jie palaimina
Savu nežinojimu.