(Ne)Išbiręs žingsnio monologas
Kol nesuverpei vasaros lietų
Ant palangės, alkūnėm parimus,
Visos viltys — mažiau kad skaudėtų,
Dar neišversto lauko arimuos.
Vaikštau rasą, bet akmeniu augu,
Pasitiesusi kelio paletę.
Senas vynas brandus,
Mano drauge. —
Štai ir aš apie laiko ruletę - - -