Nėra su kuo tavęs palygint,
Tavęs, panemuniuos jaunos,
Tavęs, mums davusios po lygiai
Šviesos, ir duonos, ir dainos.
   A. Maldonis „Tarybų Lietuva“

Į mokyklą sugrįžęs ar juoksies,
Ar dainuosi dainas, kad grįžai?
Juk ant sienos po dvidešimt sluoksnių,
Ne tavų jau dienų užrašai.

Ar kliedės tau pavasaris žalias,
Kad nutolo rudenė dranga,
Ar jauti šitiek metų keliavęs,
Kad kelialiams dar ne pabaiga?

Tie miškai Dainavos, tie šileliai,
Senkapynai, žmonių šypsena,
Tie keleliai į didijį Kelią,
Nuolat vedė kasdienė Diena...

Ne riba buvo tėviškės sodas
Ir eilėraščiai ne ties riba,
Kuriuose skamba kerintis žodis,
Aukso žvaigždėm ant skliauto žibąs.

Tas gyvenimas nuslenka vingiais
Vakarais ar su ryto brėkšma...
Gal todėl pavardė ir pradingo,
Nors giliai buvo ji įbrėžta?

Tu mokykloj senoj nesijuoksi,
Nedainuosi dainų, kad grįžai,
Kaip kadaise ir valso nešoksi,
Nes senosios nėra, ar žinai?