.                et, liūdna
                               K. A.
Saulė kutina laukùs...

Nuo nepaprasto rimtumo
Gėlei žiedlapį jau diegia.
Rūpestingos mintys kabo
Rimto voro tinkluose.
Negalvotas pievų pažas
Bučinius nuo lūpų skabo.
Ties planais žyniai paliegę
Pučia burbulą trise.

Ar seniai, žyny, rėpliojai,
Stvarstei, statomas, sijoną?
Uoliai rezgęs tinklą ploną
Atsigriebsi dausose?
Ne per linksmas kilo kelias,                
Siekio džiaugsmas vangiai skelias.

Aaak!  

Pienių pažui pūko jaukas.
Žynio menui laiko šokis.
Vore vabale, šypsokis!
Keturiuosè laikuose
Aitris bučinio vienokis.

Vėjo juoko kad suláukus...