Ilgi šerkšno pirštai
Lyg tiltai nuo pasaulio.
Kur jie barbena.
Į stalčių,
Kuriame suglamžyti
Dievo batai?
Juk
Sustojęs riksmas
Tarp žemės ir
Užtrenkto dangaus.

Mano šešiapirštė ranka,
Kažko maldaujantis
Paveikslas,
Įsivėlęs balsas plaukuose,
Noras iškosėti lietų.
Tik per daug kvepia
Pasaulio pelenais
Susiraukšlėjusi tyla.

Kaip kukliai braido
Berankės svajonės balose,
Atsisėda, išmirksta,
Palieka kaulelius.
Ir štai kaip popierinės
Nuo širdies prakaito sulinksta,
Nusikramto sau sparnus.

Bet...
Adatą užgeriu
Šlakeliu alyvos —
Lauke šuva suloja.
Ir kai žvyras bėga
Vietoj kraujo,
Ir kai peilis galvą
Šukuoja.