Šventas Petrai, nežvanginki raktais,
rožės krūmas apsipylė raudoniu.
Saulė išblukino žolę,
kregždės apkarpė mėnulį.

Šventas Petrai, stoviu prie vartų,
ne prie Tavo, prie kaimo sodybos.
Kelias pametė pradžią —
akys priprato jos laukti.

Vėl paryčiais nebemiega senas pavargėlis dalgis.
Kerta ir pjauna kaip riekę. Pradalgiuos — kmynai?
-
Aguonos.