Į vakardienio tylą
Mažas paukštis pakilo.
Ir, sparnais suplasnojęs,
Sau nuskrido į gojus.

O vakardienio vėjas
Buvo man pažadėjęs:
Nuskraidins spanguolynan
Ir įpils rausvo vyno.

Tik vakardienio rytas
Jau daugiau nenušvito.
Ir nusijuokė vėjas:
— Netikėk, ką žadėjau!

Krinta lapas berželio.
Krinta lapas ir klevo.
Jau ruduo atkeliavo.
Vėjas plaukus man velia.

Nusipurtė rugsėjis,
Lapų žemėn prisėjęs.
Lapai pažeme šoka ir juokias:
— Vakarykštės dienos neieškoki!