iškedena rūkus
alsą tramdantis vėjas

įdienoja giesmė
sentimentais senais
lygu aidas laukų
pradalgiuos

jonažiedžiais
skalsos šviesuliais
rytuma išsiliejus
prakilniam avilių šlamesy

ir jau nieko nereikia
daugiau —

bičių duona delnai surakinti

tik aušroj —
septyni šienpjoviai
dūzgesiais
apdalina neišbaigtą mįslę
ir mintį

ar - - -