Smilgų vėrinys

Nepriartėjančiam per paukščio skrydį
Lengva
Kol šešėliai šoka sąmonėje
O demonai lyg dvi netikros motinos
Bando perplėšti neapsispręsdami
Dangaus ar pragaro vartams
Lemta labiau priartėti
Dangaus paukštis užsimerkia
Kad smilgos ir žemuogės galėtų
Netrukdomos pasimylėti
---
Nusilupsi žievę ir
Pats stebiesiesi

Štai koks aš
Nors dūdeles iš manęs sukite
Vis tiek nepasikeisiu
Išmoksiu visas meilės melodijas
Visas stygas išbandysiu
Iki kol smuikas
Mano rankose suvirpėjęs
Trumpam numirs


Tikėsi ir netikėsi
Nejaugi aš tai sukūriau
---
Kalbėk tik kalbėk
Upės papirusas tarp dviejų tiltų
Surenka tavo lūpomis gimusius
Nepamiršdamas nieko

Meldų pieštukai braižo
Nakties žemėlapį

Vyno žaros užutekiuose
Dega eilėraščiai
Tavo delnais sušildytos širdys
Bangoms besibučiuojant
---
Aukštoje žolėje
Kruopščiai nusiimu galvą
Ir paslepiu pušies pavėsyje

Geriau tegul ji nemato
Kaip banguoja dangus
Ir drovios smilgos
Apsimeta skaičiuojančios žemuoges

Diržo sagtis nežiūrėdama sprunka į šoną

Glausčiau ir glausčiau
Sėlinančio vakaro kuždesį
Atsiveriantį vis naujame eilėraštyje
Elodeja