Veiksmo vidury vaikinui dūrė į vidurius  
ir jis nėrė pro vidurines duris –
Džiuljeta atsiduso: jetau, jetau...
Finale jis grįžo į gyvenimą išpūtęs krūtinę,
režisierius užkabino komandoro
kryžių už drąsą ir dorą.
Sufleris perskaitė
ang(e)lo sargo maldą paskutinę —
taip įvykdė Šekspyro norą:
kai jaunikaitis pamilsta mergaitę,
praregi net akli
ir mato gražiausią spektaklį.