Vėjas ryto sūpuoklėmis
Mano ilgesio vasara basakojė,
Vėjas ryto sūpuoklėmis saulę ridens,
Gėlės gers vėsią rytmečio rasą,
Vyrai dalgius pavargę į obelis rems.
Tyliai juoksis, šnekės, dar bandys uždainuoti,
Tvirtos rankos iš šulinio vandenį sems,
Gers rimti, jie tylos lyg nakties užliūliuoti
Atsiguls ant žolės, į mintis pasiners.
Akys merksis. Rugiagėlių viltys raštuotos
Ant rausvų dobilų baltu sapnu plevens,
Kai nubus, verks žiogai, tylumos nubučiuoti,
Vėjas ryto sūpuoklėmis saulę ridens.