Prasmė
Tyla —
Įdužęs laiko stiklas.
Suskeldėjus vienatvė užmarštyj.
Vijokliai braunasi į tamsią širdį,
Kuria namais dar vadini...
Viltis —
Nublukę smėlio kopos,
Užakę pelkės lauko pakraštyj.
Gyvenimo geluonis įsismelkęs
Į sapną tavo atmintyj...
Leditamsa