Gal gana? Užtenka. Nebegaliu.
Ir nebenoriu. Išseko seniai
Visos mano mintys. Be spindulių.
Kaip visada — sieloj pelenai.

„Blokuotos pasąmonės nesutapimai
Kada nors prasiverš“. Nei dienos.
Mano trukdo šlykštus keršto troškimas.
Nebegaliu išlaužti netikros šypsenos.

Nebenoriu, kad taip būtų.
Blaškaus kaip lėlė išprotėjus.
Kas buvo tas šaukštas deguto?
Ir kas — gaivinantis gūsis vėjo?

Žinau, kad mirsiu vieniša,
Ir tada niekam manęs nereikės.
Sudegė svajonių galerija visa.
Paklausyk, jei klausyti teikies.

Gyvenimas per trumpas esti.
Plaštakė sudegs, žvakė užges.
Visam pasauly tu tik svečias.
Nebėr manęs. Ir nebuvau aš.

Paženklino pasaulį juodi dryžiai.
Noriu savojo skausmo, noriu žalot save.
Per miglą girdžiu: „Ji nesugrįžo“.
Garuoja puodely juodo sapno kava.