189 (+XXIX)
Nejau ir ji?
Rašau eilėraštį
ir tiktai — tiek:
be meilės, be širdies, be jausmo,
be to, kas buvo ar yra,
kas gali būti.
Rašau eilėraštį, žiūrėdamas į raidę —
O Viešpatie, kaip iškreivojusi...
Nejau ir ji senatvę mėgdžioja,
Net ir manęs neatsiklaususi?