Tarsi galulaukės dilgi gėlė
Įkanda tavo žodžiai – širdį peršti...
Kodėl tu nebandei jų išravėt? –
Pati pajustumei jų skaudų karštį.

Piktąsias sėklas juk ne aš barsčiau!
Ir ne manam kieme tos dilgės supas...
Paskausta keliai man kaskart labiau –
Savos kaltės nejaučiant, bet vis klūpant.