Ar pastebi, kaip greitai bėga dienos?
Tu jų skaičiuot nespėji ir dairais,
Kad ima blukti ryškios mėnesienos –
Tik kačių akys žiba patvoriais.

Jau amžius toks – kuomet suskausta dantį,
Tu pagalvoji – ką ne taip kramčiau?..
Ir peilį (tą atšipusį) galandi,
Langan kaimyno žiūri iš arčiau.

Pro kiaurą rėtį pilstai seną mintį,
Vis plėniuos žiežirbą įpūst bandai...
Ach, koks jautrus, jei bando kas užminti –
Tuomet laikykis! Lyg ožys badais.

Bet juk žinai, kad bėga, bėgs tos dienos –
Jokie pelėkautai čia nepadės...

Beje, o kaip tos kačių akys vietoj mėnesienos?
Šioj vietoj nepameskime vilties.