Pašiaušėlis
Alopecurus pratensis
Aukštaūgis, šakniastiebis,
Pievas šlapesnes pamėgęs,
Tas pašiaušėlis laukinis
Gauna net balus devynis.
Jo žiedynas motiejuko,
Taip pat lapai susisuko,
Suplota maža varputė
Lyg gyvatiška galvutė.
Akuotėliai išlankstyti,
Viršūnėlėse vis švyti
Jo varpašluotė didoka —
Dešimt net „cm“ iššoka.
Ir stiebai krūmelio statūs.
„Nariuotasis“ nesikrato
Giminystės su „pieviniu“
Ilgastiebiu, net metriniu.
Apvalutė varpašluotė
Debesėliams moja guotu,
Tik kai debesys sumiega,
Reiškia, kad ruduo atbėga.
Tik tada jis papilkėja,
Sėklytes aplink pasėja.
Ir kai lietūs žeme srūva,
Miega iki kito būvio.