Ne už jūrų devynių,
Ne už marių ar kalnų,
O knygelėj kas krebždena?
Pasakėlė ten gyvena.

Tarsi motinėlė budi
Prie lovelės vakarais...
Senas uosi, ko tu liūdi,
Lauki Eglės, gal ateis?

Apsigobusi ūkais
Laumė ragana šuoliuoja.
Ko ji laksto pabaliais?
Kviečia, ūbauja, vilioja.

Mielas vaike, nebijok,
Saugosiu tave per naktį.
Tau kiškelis padainuos
Apie ožį kietakaktį,

Piktą vilką, kur apgavo —
Tas miškan nulapatavo
Nesupratęs, ar sotus,
Negalandinęs nagus.

Lapė sūrį nusitvėrė,
Liko varna alkana.
Žvirblis alų pėdoj gėrė —
Apsisuko jam galva.

Ristas žirgas ugnį skėlė,
Lėkė devyniais sparnais.
Trečias brolis velnius pėrė,
Kovėsi su slibinais.

Barė pamotė našlaitę, —
Nėrė zuikis per pašlaitę.
Tarp šilojų, vasarojų
Ko beržai balti sustojo?

Pakelėj nuleido galvas,
Laukia, Eglė gal ateis...
O per klonius ir šilojus
Pagrandukas pasileis!

Rieda mažius kaip iš kulkos,
Žydi gėlės — kvepia bulka...
— Na, bet aš jau pavargau.
— Pasakėlele, dar daugiau!

Noriu dar aš paklausyti
Apie Jūratę ir Kastytį,
Apie katiną virėją,
Apie lapę niekadėją.

— Ak, išdykęs šitas vaikas!
Jau miegot miegelio laikas.
Mink greičiau sapnų takelį,
Susitiksime sapnely.