Vos birželis prasidėjo,
Gardūnytė sužibėjo.
Jos varputės vienažiedės
Šluotele žavinga rėdos.

Daugiametė, retakerė,
Daug stiebelių sėklas beria.
Sausos dirvos jai nebaisios,  
Išaugina kvapnius vaisius.

Kvapniais vaisiais kumarino
Šieno pradalges kvėpina.
Net pypkoriai, tai be juoko,
Kemša pypkėn su taboka.

Bet visi, net vėjas trokšta
Platint sėklas, kai sunoksta.
Ta kvapnioji gardūnytė
Gali ir ligas išvyti.

Tiktai lemai raudonkrūčiai
Irgi tripsai avižiniai
Šitą žolę puola drūčiai,
Grauždami lapus naikina.

Herbicidų tai jau jokių
Negali prieš juos naudoti —
Gyvuliai juk šieną ėda, —
Juos apnuodysi — bus gėda!