Daug gili upė regėjo
Ir aukšti galingi klanai.
Brolis broliu netikėjo,
Jojant skambėjo balnai.

Greitai neša stipraus žirgo kojos,
Skubant rūkas į akis lenda.
Nuodingas vynas taurėj putoja,
Klastingi sumanymai genda.

Verkia smurtu pagrobtos nuotakos,
Išdaviko kraujas laša.
Tik lakštingala toliau ramiai suokia,
Ir upė vandenį neša.

Spindi tyros slėnio akys
Lyg gilūs mėlyni ežerai.
Per slėnį upė sava vaga teka,
Ir stūkso šalti nebylus kalnai.