O, dieve, neteisk manęs,
Jei ateinu ne tavo skirtu laiku,
Ir, dieve, nesmerk manęs,
Jei po savęs aš nieko nepalieku.

Atleiski, dieve, jei ne tai dariau,
Ką tu liepei,
Jei nedaviau kitiems,
Ką man vis dalinai.

Kad abejojau tavo dovanom.
Nors sėmiau savyje, bet rakinau spynom.
Ir kaupės širdyje kaip kumštis, kaip akmuo
Pasaulis šitas — nesibaigiantis ruduo.

Todėl tegu ateina mano valanda!
Nors ne laiku, nors ji ne man skirta...
Tik su tavim, dieve, kalbuosi,
Žinau, atleisi ir paguosi.

Ėjau kaip klystžvakė
Ir klaidinau kitus,
Bet man dabar ramu,
Žinau, esu saugus...