Straksi kiškis po karklyną,
Rieda ašarėlės,
Kai nukrinta į žolyną,
Dygsta pievų gėlės.

Kas kiškeliui atsitiko,
Kad vargšelis verkia?
Gal mamytė jį paliko,
Gal lietutis merkia?

Gal lūpytę prasikirto
Į karklyno šaką?
Gal urvelis jo suvirto,
Apipliauškė šarka?

Kur tik sidabrinės krinta,
Ten sudygsta gėlės...
Tad ir vardas toks įpintas —
Kiškio ašarėlės.

Skleidžia garsą lyg varpeliai,
Tinka arbatėlei —
Stiprinančią turi galią
Šaltą rudenėlį...