Kai delčia naktį perpjauna dangų
Ir perpus padalina žvaigždes,
Sugalvoju gal tūkstantį norų, —
Jie mane į padanges nuneš.

Jei kalne laimės žiburį degtų
Tylūs vasaros ryto kerai,
Patikėčiau, kad žėrinčią naktį
Aplankys mus spalvoti sapnai...