Pavadinimas MAŽASIS PRINCAS keičiamas į MARSO KRONIKAS
Kitą rytą prabudęs Mažasis Princas pamatė šalia savęs sėdintį ant sudedamos kėdutės labai masyvų vyrą. Jis buvo toks išplatėjęs, kad berniukas stebėjosi, kaip jis išsitenka ant tokios mažos kėdelės.
- Jau prabudai? — paklausė nepažįstamasis ir pasveikino Mažąjį Princą. — Sveikas atvykęs į Marsą.
- Labas rytas, — atsakė vaikas ir savo ruožtu taip pat paklausė: — O kas jūs būsite?
- Aš Registratorius. Registruoju atvykstančius.
- Ir daug jau užregistravote?
- Ne, tu būsi pirmas, bet visada, žinau, po pirmo pasipila daugiau. Visame kame taip — jei yra pirmas, bus ir antras. Trečias ir taip toliau. Būti pirmu yra didelė garbė.
- O argi ne jūs pirmas?
- Ne, aš nesiskaitau. Aš Registratorius, aš dirbu. Esu čia darbo reikalais. Tu — kas kita, tu pats atvykai, tu savanoris. Greit, girdėjau, daug savanorių suvažiuos.
- Bet aš miriau Žemėj, todėl ir atvykau į Marsą.
- Kas žino, gal ir tie, kur atvyks, irgi bus mirę Žemėje.
- Kaip liūdna, — susigraudino Mažasis Princas, — jei čia susirinks numirėliai.
- Jie bus ne mažiau gyvi nei tu, juk čia Marsas, prabusk, vaike. Tai koks, sakei, tavo vardas? Turiu užrašyti.
- Mažasis Princas.
- Mažasis Princas, gerai. Bet prieš galutinai užrašant, noriu, kad dar pagalvotum, nes paskui pasikeisti vardo jau negalėsi.
Mažasis Princas nustebęs žiūrėjo į masyvą.
- Matai, aš teturiu vieną sąsiuvinį, ir jei kiekvienas užsimanys dažnai keisti savo vardą, tai tas keitimas atims vietą sąsiuvinyje kažkam, kas norės taip pat persikelti į Marsą. Sąsiuvinys juk ne begalinis. O žmogelių tikrai greitai čia plūstelės, ir ne vienas.
Berniukas ilgai tylėjo, paskui paklausė:
- Dabar aš esu mažas, bet kada nors juk užaugsiu ir turėsiu Mažojo Princo vardą, ar tai neatrodys keista?
- Tiesą sakant, taip. Jau ir dabar tavo vardas skamba keistai. Ar nenorėtum, kad užrašyčiau Pjero arba Antuano vardu?
- Mano tėvo vardas Antuanas. Gerai pagalvojus, Mažasis Princas man tinka labiausiai. Ir nesvarbu, kaip tai atrodys, kai užaugsiu. Kiti turės su tuo apsiprasti. Todėl rašykit, kaip jau sakiau.
Registratorius atsiduso ir išsitraukė iš mažo nutrinto portfeliuko mėlyną sąsiuvinį.
- Tau teko didelė garbė, tu atidarai sąrašą.
Kai Registratorius jį užrašė, berniukas vėl paklausė:
- O kaip bus su tais, kurie čia susiradę antrą pusę, norės pasikeisti savo pavardę?
- O, apie tai aš irgi pagalvojau, — apsidžiaugė savo nuovokumu Registratorius. — Tokiu atveju prie sutuoktinio vardo pridėsiu varnelę ir numerį antros pusės. Tarkim, tu esi pirmas, o tavo antroji pusė bus šimtas trečia, tai prie tavo vardo bus varnelė ir numeris šimtas trys, o prie tavo išrinktosios puikuosis varnelė ir skaičiukas vienas. Sąsiuvinyje nieko papildomai rašyti nereikės, patys gi sutuoktiniai galės vadinti vienas kitą kaip norės, tai jau nebus fiksuojama. Svarbu, kad įrašuose atsispindės šeimyninė padėtis: varnelė — esi vedęs, nėra varnelės — esi laisvas. Supratai?
- Taip.
- Tokiu būdu mes ne tik nepridarysim nereikalingų atžymų, bet ir bus paprasta atsekti, kas su kuo yra susijęs.
Mažasis Princas vis tiek buvo kažko susirūpinęs, tad didysis ponas pasiteiravo:
- Kas yra, tu kažkuo abejoji?
- O ar nebus taip, kad kažkas neužsiregistruos? Gyvens nelegaliai?
- Jokiu būdu, tai neįmanoma, — užtikrino Registratorius. — Tam aš čia ir esu, kad nelegalų nebūtų. Pasilikti galės tik tie, kurie užsiregistravo. O kurie nebus įrašyti į šį sąsiuvinį, arba sąsiuvinis bus užpildytas aklinai, tie turės palikti Marsą ir keliauti kitur, kur dar jiems bus vietos vietinuose sąsiuviniuose. Tam aš čia ir esu. Nurimk, mažyli. Turiu eiti, mano darbo diena baigėsi ir galiu ilsėtis.
- Tikiuosi, mes dar pasimatysim? — paklausė Mažasis Princas.
- O kaip gi, kada tik panorėsi, — lankstydamas kėdutę atsakė Registratorius.