Nubrauki ašarėlę, mama,
Prisėskime po obelim sena.
Kiek čia naktelių, mama, nemiegota,
Skambėjo vaikų juokas kaip daina...

Tu mus vedei į žemuogėlių kalną.
Rugiagėlių išmokei pinti vainikus.
Parodei, kur šaltiniai stebuklingi alma,
Maži išlakstėme miškus, laukus.

Neši, mamyt, jau sunkią metų naštą.
Vaikystės tie takeliai mąžta mąžta...
Jau nuo darbų pavargo rankos, linksta kojos —
Tu pasėdėk, mama, dar pabūki.

Nuvesiu anūkus į žemuogėlių kalną,
Ten, kur vaikystės šaltinėliai alma.
Suversim uogeles ant smilgos,
Parnešime smilgelę ilgą ilgą.

Tik pasėdėki, tik ilgiau pabūki, mama,
Po obelim kaip obelis balta.
Ir paklausyk, ką obelėlė šlama:
Širdis motulės meilei sutverta.