***

Kam Laisvė pamote, grandinėm tapo,
Tam vergo duona buvo medumi.
Kam kaltinti visus, jei tavo batas
Sukaltas su pernykštėm vinimis.

***
Blogai, kai Laisvės kainą greitai mes pamirštam,
Įniršę barame ir šaukiame jai – duok!
Į praeities iliuziją, jos klampią klastą grimztam,
Praradę viską, imame balsu raudot.

***
Nežinau kas nutinka, tik jau per dažnai
Lietuvio valia suminkštėja,
Prieš svetimą klaupias ir lenkias žemai
Savo garbę po kojom padėjęs.

***
Jei galėtum, tai šauktum – tiktai neišduok,
Neišduoki lietuviško rašto,
Neišduoki kalbos, kurią atgavai,
Kaip valstybinę Nemuno krašto!

***
Juoda konvencija ministeris mojuoja,
Rankutes trina – kaip gerai,
Pagirs ir Varšuvos, ir Briuseliniai ponai,
Kad jiems tarnaujam paklusniai.

***
Kai cirke dirba klounai ir žonglieriai
Mes plojame ir šaukiame – valio!
Tik kai to meno griebiasi politikieriai
Juos reikia siųsti drąsiai po velnių!

***
Anksčiau nelabieji ant Šatrijos kalno
Su laumėmis raitė kulnis,
Dabar gi žalčiokai po sostinę lando
Ir pučia miglas į akis.

***
Susėsim už stalo plačiai išsidrėbę,
Iš juoko net turkai kretės,
Kai kalbą išrėš narsus Pupų Dėdė
Nuo svarbiausios Europos kėdės.