Tik trys metai ir keistas artumas –
Lyg tave pažinočiau seniai.
Smilksta laužas ir plaikstosi dūmai –
Išsakyti visi sakiniai.

Tik Tas žodis, kurį tau kartoju,
Prie kurio tu galbūt pripratai,
Žarija dar žėruoja prie kojų.
Ar įpūsti labiau ją bandai?

Pasakyk, ką norėjau išgirsti
Ir vėl veidus nudegins ugnis.
Bet tu veidą užsidengi pirštais
Ir tari, kad atšliaužus angis

Gundė dovaną Dievo nuskinti –
Savo kūną kitam atiduot.
Tad supraski teisingai tu mintį –
Mūsų žodžiai – išgertas vanduo.

Net Tas žodis – bereikšmis, bevalis
Tavo gomuriu greitai nuslys
Ir vėl liks kreivas dulkinas kelias
Į skirtingas pasaulio dalis...
..........................................................

Tik trys metai ir keistas artumas.
Netiesa – neužgeso ugnis!
Danguje sėdi angelas dūmuos
Ir į Žemę mums mėto angis.