Atverki vėl širdies duris,
Kada čirens vėl lauko vyturys,
Kada mėnulis botagu ganys žvaigždes,
Kai gervių virtines į tolį ves,
Tas ilgesys, beribis ilgesys.
Atverki vėl širdies duris...

Atverki vėl širdies duris.
Tegul žvaigždžių pernakt prikris.
Kai širdis alps nuo baltų ievų kvapo,
Kai skleisis žalias beržo lapas,
Kada pavasaris ant žalio žirgo jos,
Purienom geltonom ranka pamos.

Ar įsileisi tu pavasarį į širdį?
Tava širdis manos plakimą girdi?
Mana širdis pavasarį dainuoja,
Ar būsi tu, ar būsi tu manuoju?
Tas svaigulys, beribis svaigulys
Paliko atlapotas jau širdies duris...